  
Jeigu neprenumeruojate žurnalo ar jo neperkate - mūsų parduotuvėje galite parsisiųsti tik Jums įdomiausius straipsnius.
 
|
Eksportas yra vienas iš tų ex, su kuriuo Lietuva norėtų kuo greičiau atnaujinti santykius. Kalbančios galvos porina, kad šis ex išgelbės mūsų šalį nuo krizės. Jis sugrįš. Tereikia kantriai laukti.
Daugiausia kantrybės šiuo klausimu turi biudžetininkai, pensininkai ir bedarbiai. Jie lauks ex tarsi Godo – kiek reikės, nes neturi pasirinkimo. O štai mes, privatininkai, savojo ex sugrįžimą norėtume paspartinti. Iš pradžių prisiminkime, kodėl ex mus paliko. Tapome nebeįdomūs: užsienio rinkose sumažėjo pinigų kiekis, tai privertė užsieniečius atidžiau rinktis, ir tuomet paaiškėjo, kad yra geresnių, kokybiškesnių už mus. Tapome per brangūs: paaiškėjo, kad yra daugybė tą patį siūlančių pigiau. Per lėti. Nepatrauklūs. Kiekvieno moteriškų patarimų žurnalo kiekviename numeryje sužinosime, kad norint susigrąžinti išėjusį ex, reikia pakeisti šukuoseną (tai suteiks taip reikalingo pasitikėjimo) ir numesti svorio (grąžins patrauklumą). Labai svarbu neparodyti, kad negali be to ex gyventi, todėl būtina vaikščioti iškėlus galvą ir demonstruoti savo vertę. Tuomet, rašoma žurnaluose, ex supras, ką prarado, ir grįš. Ypač jei lemtingas susitikimas bus surengtas netyčia. Taigi mes, privatininkai, žinome, ką reikia daryti. Ir tai darome. Važinėjame į parodas užsienyje. Pakeliui žemai lankstomės valdžiai, kuri šią ex susigrąžinimo viltį subsidijuoja. Pasakojame apie savo gaminius. Jie tikrai verti dolerių, eurų, zlotų ir jenų. Pirkite. Mes patikimi partneriai. Pamatysite. Deja, stebuklas neįvyksta. Su retomis išimtimis, žinoma. Mes vis dar neįdomūs, brangūs ir lėti. Kodėl neperka mūsų pagamintos produkcijos? Gal todėl, kad šis posakis, nuvalkiotas dešimtyse verslo knygų, yra teisingas: „Pirkėjas perka ne grąžtą, bet skylę?“ Mes vis dar siūlom grąžtų ir stebimės, kad neperka. Po velnių, kokios skylės reikia tiems užsieniečiams? Aspirinas klientui Atsakymas visiškai nesudėtingas. Kitų šalių pardavėjams – didmenininkams ir mažmeninės prekybos tinklams – reikia to paties, ko ir vietiniams. Jei paklaustume tautiečių prekybininkų, kokie rodikliai jų versle yra svarbiausi, išgirstume du: prekių turėjimas (angl. availability) ir atsargų apyvartumas (angl. inventory turns). Liaudiškai tariant, prekybininkui svarbu lentynose turėti to, ką žmonės perka, ir neturėti to, ko jie neperka. Ir pelnas garantuotas. Visiškai tas pats rūpi prekybininkui Vokietijoje, Švedijoje ar Kinijoje, į šią šalį ieškoti ex neseniai buvo nuvykusi sostinės valdininkų delegacija. Bet minutėlę! Argi galvos skausmai, kuriuos kenčia vokietis ar kinas prekybininkas, turėtų rūpėti Lietuvos gamintojui? Mes ir savų problemų turime per akis, kam mums svetimas skausmas?! 
Mokamas turinys!
Šis straipsnis yra mokamas. Straipsnio kaina 1 Lt. Sumokėję nurodytą sumą, parsisiųsite straipsnio PDF bylą (žiūrėkite sumažintą variantą). Norėdami sumokėti, prisijunkite su savo "Verslo žinių" prenumeratoriaus ar VZ.LT vartotojo vardu ir slaptažodžiu.
  Įrašykite savo komentarą:
|
  
 
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
