„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Pavasaris. Kol saulė skverbiasi į poliarinę naktį Šiaurės Aliaskoje, grupė vyrų įsitaiso ant ledo Arkties vandenyne, keli kilometrai nuo kranto. Šie vyrai yra eskimų banginių medžiotojai iš Barou – miesto, esančio Šiaurės Amerikos žemyno šiauriniame pakraštyje. Tarp ledynų jie stebi tai, ko laukė visą žiemą, – grenlandinius banginius. Šiuo metų laiku dėl šilumos ir jūros srovių lede atsiveria didelių plyšių ir susidaro kelių šimtų kilometrų ilgio koridorius. Kelias tonas sveriantys arktiniai milžinai kasmet po žiemos grįžta šiuo koridoriumi iš pietinės Beringo jūros dalies.

Po dviejų dienų banginių medžiotojai sulaukia ko norėję. Jie plaukia vandeniu nedidele, ruonio oda aptraukta valtele, vadinama umijaku. Penkių vyrų įgula irkluoja į vietą, kurioje pastebėjo banginį, skrodžiantį vandenį ir purškiantį į orą būdingą V formos čiurkšlę. Medžioklė prasidėjo.

Vyrai atsargiai prisiartina prie daugiau kaip 12 metrų ilgio grenlandinio banginio uodegos. Medžiotojas valties priekyje paleidžia pirmąjį harpūną. Smaigalys prakerta storą riebalų sluoksnį, tuomet prie jo pritvirtinamas lynas su plūduru. Banginis sučiuptas. Medžiotojas paleidžia antrą harpūną. Ilgas harpūnas turi įtaisą, netrukus, kai tik įsminga, į banginį iššaunantį granatą. Banginis paneria, tačiau po penkių sekundžių pasigirsta duslus granatos sprogimas, ir staiga į paviršių iškyla smarkiai sužeistas ir paralyžiuotas banginis. Kapitonas iš specialaus įtaiso paleidžia dar vieną granatą ir užbaigia medžioklę. Banginių medžioklės sezonas prasidėjo.

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)