„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Šių metų vasario 10 dieną virš šiaurinės Sibiro dalies susidūrė du daugiau nei 40 tūkst. kilometrų per valandą greičiu skrieję palydovai: JAV dirbtinis palydovas „Iridium 33“ ir Rusijos palydovas „Kosmos-2251“. Po smūgio palydovai subyrėjo į šipulius, o Žemės orbitoje pasklido tūkstančiai skeveldrų.

Tai ketvirtas nuo 1991 metų kosminėje erdvėje užregistruotas susidūrimas. Nicholas Johnsonas, vyriausiasis šios srities NASA ekspertas, prognozuoja, kad per artimiausius dešimt metų turėtų įvykti dar vienas arba du panašūs susidūrimai. Akivaizdu, kad kosminė erdvė aplink Žemę sausakimša – čia skrieja ne tik gausybė palydovų, bet ir dešimtys tūkstančių didesnių ir mažesnių skeveldrų.

Įsivaizduodami, kad kosmose daugybė vietos, iš esmės neklystame, tačiau palydovai nėra pasiskirstę tolygiai – šiuo atžvilgiu kosmosas primena Žemę, kurioje esama ir sausakimšų greitkelių, ir ramesnių šalutinių keliukų. Apskritai aplink Žemę driekiasi dvi pagrindinės magistralės, jose atstumas tarp dirbtinių palydovų itin mažas. Viena tokių magistralių – poliarinės orbitos, esančios 800–1000 km aukštyje virš Žemės. Būtent jose įvyko paskutinis palydovų susidūrimas. Kita magistralė – vadinamoji geostacionarioji orbita, besidriekianti 36 tūkstančių kilometrų aukštyje virš pusiaujo. Šiuo žiedu aplink Žemę šiandien skrieja keli šimtai dirbtinių palydovų. Jau anksčiau reikėjo imtis eismo priežiūros šioje sausakimšoje orbitoje, nes ypač dėl nevaldomų dirbtinių palydovų, keliančių pavojų kitiems, eismas joje tapo nesaugus. Per pastaruosius mėnesius du gana dideli palydovai – karinis JAV žvalgybos palydovas bei civilinis ryšių palydovas – buvo sukėlę nemenką pavojų. Neabejojama, kad mažesnių susidūrimų būta ir anksčiau.  

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)