![]() ![]() ![]() |
![]()
![]()
Visi pažįstame tą jausmą, kai mintys ima klaidžioti kažkur toli. Svajojame apie būsimas atostogas prie jūros, apie didelę meilę arba sėkmę darbe. Taip nutinka, kai smegenys atsipalaiduoja ir leidžia sau pakeliauti laiku.
Reiškinys, kurį vadiname svajojimu, niekada nebuvo vertinamas labai teigiamai. Tačiau pastaruoju metu apie jį buvo sužinota įdomių dalykų. Smegenų veiklą tyrinėjantys mokslininkai pastebėjo, kad kaskart, kai smegenys atsipalaiduoja, ima veikti svajojimo tinklas. JAV Viskonsino universiteto psichiatrijos profesorius Giulio Tononi šį tinklą apibūdina kaip „naują smegenų žemyną“ ir kaip vieną iš svarbiausių pastarųjų metų atradimų. Svajojimo tinklas, angliškai vadinamas default network, naudoja 30 procentų daugiau energijos nei kitos smegenų sritys. Tinklo pagrindą sudaro vidurinė prefrontalinė žievė, kuri daiktus ir veiksmus vertina visiškai subjektyviai. Pavyzdžiui, jeigu iš sąrašo žmogus turi išrinkti būdvardžius, jo manymu, tinkamus sau pačiam apibūdinti, veikia būtent šis smegenų centras. Visas tinklas yra glaudžiai susijęs su hipokampu – mūsų autobiografinės atminties centru. Ši atmintis susijusi su asmeniniais prisiminimais, pavyzdžiui, kad vakar žiūrėjome futbolą arba buvome paplūdimyje. JAV Sent Luiso mieste veikiančio Vašingtono universiteto neurologas Marcusas Raichle’as teigia, kad ši sritis tampa aktyvi, kai informacija būna susijusi su mumis.
Prisijunkite!
Įsigyti ir skaityti visą straipsnį galite tik prisijungę (pažiūrėkite, kaip atrodo šis straipsnis). Straipsnio kaina 1 Lt. Prisijunkite su savo "Verslo žinių" prenumeratoriaus ar VZ.LT vartotojo vardu ir slaptažodžiu.
![]() ![]() Įrašykite savo komentarą:
![]()
|
![]() ![]() ![]()
![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||