„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Kad kartojimas – mokslų motina, Stuartas Roosa savo kailiu patyrė per tuos ilgus 19 mėnesių, kai sėdėdamas imitatoriuje vis mokėsi sukabinti „Apollo“ įgulos modulį su Mėnulio moduliu. Galų gale Roosa taip gerai išlavino manevrą, kad net įsigudrino jį atlikti sunaudodamas rekordiškai mažai degalų. Bent jau Žemėje. Roosa viliasi galėsiąs savo šedevrą pakartoti kosmose. Pradžia atrodo gera žadanti: praėjus 4,5 val. po pakilimo iš Floridos 1971 m. sausio 31 d. 19 val. 41 min. „Apollo 14“ įgulos modulis „Kitty Hawk“ atrodė puikiausiai parengtas susijungti su „Antares“, kuris kol kas dar raketos nešėjos trečiojoje pakopoje.    

Per savo liuką kapitonas Alanas Shepardas žvilgteli į Mėnulio modulį ir linksmai tarsteli Roosai: „Tu pasieksi rekordą, vyruti.“    

Tačiau, kai po akimirkos du moduliai priartėja, jie nesusijungia. Laukdamas, kol moduliai vėl nutols vienas nuo kito, Roosa nusprendžia, jog „Kitty Hawk“ neišvystė pakankamo greičio sujungimo mazgui išleisti. Tad šį kartą reikia nekreipti dėmesio į papildomas degalų sąnaudas ir dar kartą priartėti didesniu greičiu. „Štai ir nuėjo tavo rekordas šuniui ant uodegos“, – bandydamas dar kartą sumurma nusiminęs Roosa.     

Deja, susikabinti nepavyksta ir vėl. O kai per pusantros valandos bandant susijungti patiriamos dar trys nesėkmės – nebe rekordai galvoje. Atrodo, kad ši ekspedicija gali būti atšaukta dar net kaip reikiant neįsibėgėjusi. Nesujungus modulių nebus galima ir nusileisti Mėnulyje. Po 1970 m. balandžio 13 d. „Apollo 13“ ekspedicijos nesėkmės NASA tai būtų triuškinantis smūgis.      
„Ei, Stju, čia Geno, – radijo bangomis iš Hjustono skrydžio valdymo centro atsklinda Gene’o Cernanso balsas. – Mums šovė viena mintis.“ Netrukus po pokalbio Roosa bando šeštąjį kartą, šį sykį tiksliai vykdydamas Cernanso nurodymus. „Nepavyko“, – moduliams priartėjus praneša Shepardas. „Nepavyko?“ – jaudinasi Roosa.    

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)