„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Kai 1929 metais astronomas Edwinas Hubble’as pastebėjo, kad Visata plečiasi, kosmologai bandė apskaičiuoti jos amžių. Pastaruoju metu vis daugiau fizikų į Visatos istoriją ima žvelgti naujai, svarstoma prielaida, kad galbūt egzistuoja kelios visatos, o laikas neturi pradžios. Naujų horizontų mokslininkai leidžiasi ieškoti nusivylę Visatos kilmės teorija, nes ši nepaaiškina jos atsiradimo priežasties.

Nors šiuolaikinės teorijos apie vibruojančias stygas, susivijusius matmenis ir nematomas visatas yra tarsi paimtos iš mokslinės fantastikos kūrinio, visos jos remiasi sudėtingais matematiniais skaičiavimais. Jei matematinėmis lygtimis aprašyta tikrovė sutampa su gamtoje stebima tikrove, vadinasi, teorija gali būti verta dėmesio. Tarp fizikų vis dar paplitusi nuomonė, kad kosmologija turi remtis dviejų reikšmingų XX a. fizikos teorijų – reliatyvumo ir kvantinės mechanikos – samplaika. Vis dėlto dalis naujų teorijų, teigiančių, pvz., kad egzistuoja daugiau nei keturi žinomi matmenys, įkvėpimo semiasi iš stygų teorijos.    

Iš visų mokslinių teorijų tikimasi, kad jos ne tik atitiks turimas žinias, bet ir numatys ateities eksperimentų rezultatus. Būtent eksperimentai visuomet sudarė pagrindinę gamtos mokslų dalį. Šiandien naudodamiesi tokiais nepaprastais prietaisais kaip Europos kosminis teleskopas „Planck“ ir didysis CERN greitintuvas sužinome vis daugiau apie Visatos architektūrą, todėl dalis kosmologijos teorijų natūraliai atkris, o jų vietą užims naujos, tikslesnės. Šitaip mes žingsnis po žingsnio atskleisime Visatos gimimo ir raidos paslaptis.  

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)