„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Tokie tyrimai atlikti pirmą kartą. Milžiniškame plūduriuojančiame Roso šelfiniame ledyne Antarktidoje mokslininkai įrengė „Andrill“ gręžimo platformą ir pirmiausia pragręžė 84 metrų storio ledą. Ištirpdę ledą aplink platformą, kad ši išsilaikytų vienodame aukštyje, kai šelfinis ledynas kyla ir leidžiasi dėl potvynių ir atoslūgių, jie į jūrą iš lėto nuleido grąžtą į 850 metrų gylį. Šelfinis ledynas tuo metu kasdien pasislinkdavo pusę metro vakarų link.     

„Tai tarsi tiksliai nuleisti spagetį į vandenį“, – palygina projekto vadovas Timas Naishas, dirbantis Naujosios Zelandijos Viktorijos universitete Velingtone. Užduotis buvo ypač sudėtinga, nes grąžtas turėjo pataikyti jūros dugne į devynių metrų skersmens plotą.     

57 mokslininkai iš Naujosios Zelandijos, JAV, Italijos, Vokietijos ir Kanados nekantriai laukė, kol grąžtas nusileis. Galiausiai atėjo lemiamas momentas – grąžtas pakibo tiesiai virš norimos vietos jūros dugne. Stiprios srovės stumdė grąžto korpusą, jį apgadinti galėjo ir laivų nuolaužos, todėl reikėjo sulaukti paros meto, kai potvynių ir atoslūgių srovės esti silpniausios. Tuomet – laikydami špygas – mokslininkai nuleido grąžtą į jūros dugną. Deimantinis grąžtas pataikė labai tiksliai į reikiamą vietą, o kai pradėjo suktis ir skintis kelią per nuosėdines uolienas, gręžimo kampas buvo nukrypęs vos vienu laipsniu nuo statmens. Iš pradžių gręžti sekėsi sunkiai, tačiau vėliau sparta padidėjo ir grąžtas nesunkiai pasiekė 1285 metrų gylį. Kiekvieną rytą buvo iškeliamas 18 metrų kernas. Laboratorijoje kernai buvo perpjaunami išilgai, sudatuojami ir ištiriami.     

Jūros dugno gelmėse, po didžiausiu pasaulyje šelfiniu ledynu, slūgsančios uolienos byloja ne tik nuostabią, bet ir baugią istoriją.     

Galybė vandens    

Jeigu Vakarų Antarktidos dalies ledo kepurė ištirptų, vandens lygis pasaulio vandenynuose pakiltų penkiais metrais. Geologų tyrimai rodo, kad prieš 5–3 milijonus metų 40 kartų pasikartojo procesas, kai ledo kepurė nugrimzdavo ir pradingdavo. Tuomet klimatas buvo vos keliais laipsniais šiltesnis nei dabar, o tuometinis anglies dvideginio kiekis atmosferoje, ko gero, bus pasiektas jau po kelių dešimtmečių. 2007 metais Jungtinių Tautų Klimato kaitos komisija (IPCC) prognozavo, kad vandens lygis vandenynuose iki 2100 metų pakils 18–59 cm – visų pirma dėl to, kad šylant didėja jūrų vandens tūris. Tačiau, anot komisijos, nežinoma, ar tirpstant ledo kepurėms Grenlandijoje ir Antarktidoje vandenynų lygis nepakiltų dar labiau. Ekspertams trūko duomenų, taip pat nebuvo ledo kepurių dinamikos modelių, įvertinančių šiltesnio klimato sąlygas. Informacija, gaunama iš palydovų, rodo, kad ledo kepurės mažėja tiek šiaurėje, tiek pietuose. Grenlandijoje kasmet ištirpsta 150 milijardų tonų ledo, Antarktidoje ledo kepurės per metus netenka maždaug 200 milijardų tonų masės, daugiausia Vakarų Antarktidoje. 

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)