![]() ![]() ![]() |
![]()
![]()
Vaizdas gali užhipnotizuoti tiesiogine žodžio prasme. Jei įdėmiai įsižiūrėsite į vieną nejudančio peizažo detalę, visa kita po truputį pranyks iš regos lauko. Tiesiog iškris iš jo.
Laimė, visiškai sustabdyti nenustygstančių akių neįmanoma. Žvelgiant į žmogaus veidą žvilgsnis juda be perstojo – nuo nosies prie akių, burnos ar skruosto. Net jei akimirką žvilgsnis stabteli prie kokios detalės arba net jei manome, kad į ką nors įsistebeilijome, akys niekada nenustoja judėjusios. Dėl mažyčių, nematomų akies obuolio judesių žvilgsnis nuolat trūkčioja. Jei akys nejudėtų – mes apskritai nematytume, nes akies nervinės ląstelės pavargtų stebėti vieną tašką vos po kelių sekundžių. Nervai siunčia signalą smegenims Kai esame atsimerkę, į akies tinklainę, kurioje yra apie 125 milijonai nervų, patenka šviesa, atsispindėjusi nuo mus supančių daiktų. Akies nervai – tai šviesai jautrūs receptoriai, kiekviename yra milijonai šviesai jautraus baltymo rodopsino molekulių. Į molekulę pataikius nors vienam fotonui – mažiausiai šviesos dalelei – ji deformuojama. Šviesai pasiekus receptorių šis žaibo greitumu perduoda signalą smegenims. Nuolat dirginami šviesai jautrūs receptoriai, kaip ir visi nervai, vis dėlto „aptingsta“.
Prisijunkite!
Įsigyti ir skaityti visą straipsnį galite tik prisijungę (pažiūrėkite, kaip atrodo šis straipsnis). Straipsnio kaina 1 Lt. Prisijunkite su savo "Verslo žinių" prenumeratoriaus ar VZ.LT vartotojo vardu ir slaptažodžiu.
![]() ![]()
|
![]() ![]() ![]()
![]() |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Stebėti vaizda visai nejudinant akių įmanoma ir ganėtinai nesunkiai, tai vadinama regos centavimu, visas periferinis vaizdas nustojamas suvokti, o centrinis - anaiptol, matomas itin gerai - labai ryškiai ir labai labai detaliai. Pasidomėkite Beitso metodais. Išmokus centruoti regėjimą galima įžiūrėti tarkim labai tolimos reklamos VIENĄ vienintelą raidę, kai įprastai žiūrint net visą žodį sunku būtų apibudinit - ar jis apskritai ten užrašas ir iš kiek raidžių.