„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

NASA gydytojas 1972 metų balandį praneša Kennethui Mattingly, 36-erių metų astronautui, blogą žinią: skrydžiui pasirengusio astronauto kraujo mėginyje rasta per daug geltonojo pigmento – tai ženklas, kad jis gali būti užsikrėtęs hepatitu. Iki planuoto pakilimo telikus dviem savaitėms tai nežada nieko gera. Be to, tai jau antras kartas per dvejus metus, kai Mattingly ištinka nesėkmė. 1970 metų pavasarį jam teko atsisveikinti su vieta „Apollo 13“ įguloje likus tik trims dienoms iki numatyto pakilimo, nes gydytojai manė, kad astronautas užsikrėtęs raudonuke.    Mattingly astronauto karjera kybo ant plauko – ne tik trejų metų treniruotės gali nueiti niekais, bet ir apskritai nepasitaikyti daugiau progų nukeliauti į Mėnulį, nes liko tik dvi „Apollo“ ekspedicijos ir Mattingly nenumatytas jų įgulos nariu. Taigi, kai po keturių dienų pranešama, kad jis sveikas, astronautui taip palengvėja, jog, atrodo, jis pats tuoj pakils nuo Žemės.     

Džiaugsmas vis dėlto truko neilgai. Balandžio 20 dieną, praėjus keturioms dienoms nuo „Apollo 16“ pakilimo, atkabinus Mėnulio modulį „Orion“ su Charlesu Duke’u ir Johnu Youngu, Mattingly susiduria su nauja problema. Mattingly pilotuojamas įgulos modulis „Casper“ skrenda aplink Mėnulį elipsės formos trajektorija, kurios aukštis svyruoja nuo 15 iki 111 kilometrų. Kol „Orion“ skrieja nusileidimo vietos link, Mattingly turėtų išvesti „Casper“ į žiedinę orbitą maždaug 111 kilometrų aukštyje virš Mėnulio paviršiaus.    

Atlikdamas įprastą rezervinės variklių sistemos patikrą, astronautas aptinka klaidą. Kiekvieną kartą jam paleidžiant sistemą „Casper“ modulis ima drebėti. „Neveikia“, – pats sau garsiai konstatuoja faktą pilotas. Apie problemą jis radijo ryšiu praneša kapitonui Johnui Youngui. Nors kapitonas į kosmosą yra skridęs net keturis kartus ir yra vienas labiausiai patyrusių astronautų, deja, jis nesumoja, kaip būtų galima rasti išeitį. Negali padėti ir Charlesas Duke’as, jam, kaip ir Mattingly, tai pirmas kosminis žygis.     

Visi trys astronautai ima nuogąstauti, kad valdymo centras Žemėje turės atšaukti jau prasidėjusią ekspediciją, nors ji ir vyksta pagal numatytą planą. Hjustone specialistai taip pat stengiasi išsiaiškinti, kas nutiko. Visi puikiai supranta, kad sprendimą reikia priimti labai greitai. Jeigu Mattingly dėl kokių nors priežasčių prireiktų naudoti variklio rezervinę sistemą, o ji neveiktų, astronautai patektų į nepavydėtiną padėtį. Tuomet jiems, kaip ir „Apollo 13“ įgulai, tektų gelbėtis naudojant Mėnulio modulį. Tačiau kol problema analizuojama, kontrolės centras susilaiko nuo komentarų ir gąsdinimų. Aišku viena: nusileidimas Mėnulyje atidedamas bent kelioms valandoms.

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)