„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Pavasarį blausioje Mėnulio šviesoje iš vandenyno išnyra tūkstančiai kardauodegių. Kartą per metus, per jaunatį arba pilnatį, jie palieka tamsią savo priebėgą vandenyno gelmėse ir išlipa į sausumą poruotis ir dėti kiaušinių. Kardauodegių patelės stambesnės už patinus. Jos ir darbo turi daugiau nei patinai. Dauguma patelių pačios susiranda patinus. Poravimosi metu patinas būna viršuje, prisitvirtinęs prie patelės iš nugaros. Patelių kiaušinius apvaisinti gali ne vienas, o du ar daugiau patinų.      

Biologai vien tik Delavarų įlankoje, į pietus nuo Niujorko, per naktį krante suskaičiuoja daugiau kaip 100 tūkst. kardauodegių. Mokslininkai mano, kad šiose pakrantėse poravimosi metu plaukioja ir į krantą išlipa nuo penkių iki dešimties milijonų gyvūnų. Kardauodegiai gali būti puikus įrodymas, kad gamtos sukurti padarai sėkmingai ir ilgai gyvuoja. Prieš milijonus metų išsivystę kardauodegiai keitėsi visai nedaug. Pasirodė, kad šie gyvūnai ypač gyvybingi. Jų sandara ir gyvenimo būdas padėjo jiems išlikti, kai Žemėje vyko didžiuliai pokyčiai, per juos išnyko nesuskaičiuojama daugybė gyvūnijos rūšių. Seniausia aptikta kardauodegio fosilija yra 445 milijonų metų, ji stebėtinai panaši į šiuolaikinius kardauodegius. Šiuolaikiniai kardauodegiai, kaip ir priešistoriniai, turi suaugusią galvą ir krūtinės dalį, juos dengia tvirtas pasagos formos skydas, o kūno užpakalinė dalis baigiasi kardo formos     uodega, dėl jos gyvūnas taip ir pavadintas. Nors Žemėje kardauodegiai gyvena jau labai seniai, ši rūšis niekada neišsiskyrė gausumu.       

Tikėtina, kad labiausiai paplitę šie gyvūnai buvo prieš 300–360 milijonų metų, kai Žemėje jų gyveno aštuonios rūšys. Vėliau kelios rūšys visiškai išnyko.

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)