„Verslo klasė“ „Iliustruotasis mokslas“ Visi straipsniai

Paprastai virusu laikomos nedidelės primityvios genų sankaupos baltymų kapsulėje. Kad išliktų ir daugintųsi, virusams reikia kitų organizmų ląstelių, tai rodo, kokie jie bejėgiai. Virusus vos begalima pavadinti gyvaisiais organizmais. Vis dėlto per pastaruosius metus buvo atrasta gausybė įvairiausių neįprastų virusų, todėl padėtis pasikeitė ir mokslininkų požiūris šioje srityje apsivertė aukštyn kojomis.

Kai 2003 metais buvo atrastas virusas, iš pradžių jis buvo priskirtas prie bakterijų, tačiau atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad tai tikras milžinas, didesnis ir labiau išsivystęs negu daugelis bakterijų. Virusas buvo pavadintas mimivirusu, nes jam buvo būdingos savybės, „pamėgdžiotos“ iš bakterijų („mime“ angliškai reiškia „mėgdžioti“). Manoma, kad mimivirusas yra trūkstama grandis tarp virusų ir gyvųjų organizmų ląstelių. Pernai buvo atrastas šio neįprasto viruso „giminaitis“ – dar didesnis virusas. Marselio Viduržemio jūros universiteto (pranc. Université de la Méditerranée) mikrobiologai, tirdami iš vieno aušinimo bokšto Paryžiuje paimtą amebą, atsitiktinai aptiko šį virusą ir praminė motininiu virusu. Dr. Bernard’as La Scola ir jo kolegos iš pradžių ieškojo bakterijos, sukeliančios plaučių uždegimą. Aušinimo bokštai puikiai tinka mikrobų mėginiams imti, nes juose susidarantys mažyčiai skysčio lašeliai – aerozoliai – yra labai palanki terpė ir ameboms, ir bakterijoms. Tačiau mokslininkai aptiko ne naują bakterijų rūšį, o virusą milžiną.

Milžiniškas viruso milžino genomas

Motininis virusas yra didžiausias žinomas virusas, jis matomas paprastu mikroskopu, randamas amebose ir kituose vienaląsčiuose organizmuose. Naujasis virusas turi dešimt kartų daugiau genų negu kiti virusai ir labai sudėtingus fermentų bei DNR mechanizmus, kokie paprastai būdingi daugialąsčiams organizmams.

Rašyti komentarą

Įvesti paveikslėlio tekstą (didžiosios raidės - svarbu)