Prancūzų mokslininkai aptiko išsivysčiusį virusą milžiną, jis galėtų būti trūkstama grandis tarp virusų ir gyvųjų organizmų ląstelių. Patį virusą užkrečia kitas virusas. Šis atradimas kelia klausimą, ar derėtų virusus laikyti gyvaisiais organizmais. Gali būti, kad virusai turėjo didelės reikšmės gyvybės formavimuisi.

Mes tampame vis mobilesni, visi norime turėti nuosavą transporto priemonę, tačiau dėl to nukenčia aplinka. 13 procentų pasaulyje išmetamo CO2 tenka transportui. Šį kiekį galima gerokai sumažinti taikant modernias technologijas – turimas ir turėsimas jau visai netrukus. Jos galėtų užtikrinti, kad po 25 metų į aplinką bus išmetama mažiau nei vienas procentas šiandieninio šiltnamio dujų kiekio.

Kardauodegiai yra gyvosios iškasenos, jie visiškai nepasikeitė per 445 milijonus metų. Šie keisti gyvūnai sugebėjo išgyventi ir prisitaikyti prie daugybės pokyčių, įvykusių Žemėje. Prie nariuotakojų priklausantys kardauodegiai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyne, o vieni artimiausių jų giminaičių yra vorai ir skorpionai.

Meresamunė buvo senovės Egipto šventyklos dainininkė, gyvenusi prieš 3000 metų. Meresamunės mumiją 1920 metais įsigijo Čikagos muziejus. Niekas iki šiol nedrįso atidaryti nuostabaus mumijos karsto. Neseniai, pasitelkus naują galingą skenerį, pavyko pažvelgti į karsto vidų.

Pasaulio jūrų dugne guli daugiau kaip milijonas senų minų. Daugelio jų kovinės galvutės dar pavojingos, ir minos gali sprogti, tačiau įvairių šalių laivynų išminuotojai vieną po kitos jas aptinka ir neutralizuoja. Minos jūros dugne randamos sonarais, o narai ir maži povandeniniai laivai-robotai jas susprogdina. „Iliustruotasis mokslas“ svečiuojasi viename tokių laivų.

Europos mokslininkai baigia kurti naują reaktyvinio ir raketinio variklio hibridą. Po 10–15 metų toks variklis į kosmosą skraidins lėktuvą „Skylon“. Erdvėlaivis kils ir leisis kaip ir įprasti lėktuvai, jis atvers naujas pigaus transporto ir turizmo galimybes.

1972 metų gruodį į kosmosą pakilo trys astronautai – paskutiniai žmonės, apsilankę Mėnulyje. „Apollo 17“ viršijo visus rekordus. Astronautai Mėnulyje praleido tris dienas, o per tris ilgas iškylas jame surinko 115 kg grunto ir uolienų pavyzdžių. Visų svarbiausia, kad pirmą kartą ekspedicijoje dalyvavo mokslininkas – geologas Harrisonas Schmittas.

Nors šiandien jau turime nemažai žinių apie daugelio gyvūnų gyvenimą, beveik niekada tiksliai nežinome, regis, tokio paprasto dalyko – jų skaičiaus. Dažniausiai mokslininkai nesidomi visais rūšies individais, o tiria tik tam tikrų teritorijų populiacijas, norėdami nustatyti, kaip metams bėgant jos kinta. Skirtingoms rūšims taikomi skirtingi tyrimų metodai.

Žydrosios planetos statistinės įdomybės. Ar žinojote, kad Per 1 valandą Žemė iš Saulės gauna daugiau energijos, nei mes pagaminame iš anglies, naftos ir dujų per visus metus?

Po ilgesnės nei 20 metų pertraukos NASA pradėjo kurti naujus skafandrus. Jie skirti būsimoms ekspedicijoms į Mėnulį ir Marsą. Nors atvirame kosmose astronautai dirba jau penkis dešimtmečius, inžinierių laukia sunkus darbas – trijų tipų skafandrai turės apsaugoti žmonių gyvybę dirbant ypač nepalankiomis sąlygomis.

Prieš 10 tūkstančių metų Žemės klimatas kartkartėmis smarkiai atšaldavo. Užėjus ledynmečiams sumažėdavo maisto išteklių, tad senovės gyvūnai buvo priversti sparčiai prisitaikyti. Kadangi stambesni gyvūnai šaltį ir alkį atlaiko lengviau už smulkesniuosius, atšiaurios sąlygos skatino vystytis labai dideles rūšis. Bent prieš pasirodant žmogui didieji gyvūnai turėjo mažiau natūralių priešų.

Tikriausiai nuskambės utopiškai, tačiau pertvarkyti energetikos sistemą taip, kad visa elektros energija būtų pagaminama visiškai neišskiriant anglies dvideginio, yra įmanoma ir nesunku. Tereikia geriau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir papildomai energijos pasigaminti atominėse elektrinėse. Be to, jei padėsime besivystančioms šalims nekartoti mūsų klaidų, žengsime didelį žingsnį tikslo – klimato kaitos reguliavimo – link.