Žinyną parašė jungtinė Lietuvos ir JAV autorių komanda, suburta ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto iš „Projektų valdymo“ magistrantūros programos lektorių. Ši programa paruošta kartu su Norvegijos vadybos institutu BI, jai vadovauja šio žinyno redaktorius dr. Alfredas Chmieliauskas. Visi Žinyno autoriai šalia akademinės veiklos aktyviai užsiima projektų valdymo konsultavimu, todėl žinynas pirmiausia orientuotas į realių praktinių problemų identifikavimą ir sprendimą.
ŽINYNO TEMOS
I. PROJEKTO SĄVOKA
Pirmoje žinyno temoje apibrėžiama projekto sąvoka bei nurodomi pagrindiniai projektų, kaip šiuolaikinio darbų organizavimo būdo, atsiradimo veiksniai.
II. PROJEKTAI IR ORGANIZACIJOS STRATEGIJA
Norint tam tikrą kryptingą veiklą valdyti kaip projektą, būtina ją atskirti nuo kitų organizacijoje vykstančių veiklų. Todėl antroje žinyno temoje nagrinėjamas projektų vaidmuo įgyvendinant organizacijos strategiją, apibrėžiant su projektais susijusių tikslų hierarchiją. Čia taip pat pateikiama projektų tipologija, nurodanti kiekvieno projektų tipo valdymo ypatumus. Projektų valdymas apibrėžiamas kaip trijų pagrindinių procesų – planavimo, organizavimo bei kontrolės – visuma.
III. DETALUSIS PROJEKTŲ PLANAVIMAS
Apibrėžus projekto planavimą, trečioje žinyno temoje išsamiai nagrinėjami pagrindiniai projektų trukmės valdymo ir tvarkaraščio sudarymo klausimai: tinklo diagramų sudarymas, kritinio kelio metodas, PERT metodas, išteklių paskirstymas. Šios temos medžiaga gausiai iliustruota pavyzdžiais.
IV. PROJEKTO APLINKA: SUINTERESUOTOSIOS ŠALYS IR ORGANIZACIJA
Ketvirtoji žinyno tema skirta projektų organizacinės aplinkos analizei. Su konkrečiu projektu susiję žmonės ir jų grupės to projekto požiūriu turi skirtingus lūkesčius, kuriuos išreiškia jų interesai. Sėkmingas šių interesų suderinimas yra projekto suinteresuotųjų šalių valdymo tikslas. Kitas svarbus projektų organizacinės aplinkos aspektas – įmonės, kurioje vykdomi projektai, valdymo struktūros tipas. Žinoma, kad vieno tipo struktūros (pvz., matricinės) sudaro palankesnę terpę projektams, o kito tipo (pvz., funkcinėse) struktūrose projektų vykdymas labai apsunkintas. Pastaroji žinyno tema nagrinėja įvairių valdymo struktūrų tipų įtaką projektų sėkmei.
V. VADOVAVIMAS IR PROJEKTO KOMANDOS FORMAVIMAS
Didele dalimi projektų sėkmė priklauso nuo projektų vadovų. Pagrindinis jų tikslas – kiek galima greičiau iš jų žinion paskirtų individų suburti našiai dirbančias komandas, kurių nariai būtų orientuoti į bendrų tikslų pasiekimą. Penktoji žinyno tema nagrinėja sėkmingo vadovavimo projektams prielaidas atsižvelgiant tiek į vadovo, tiek į komandos narių vaidmenis bei funkcijas vykdant projektą.
VI. PROJEKTO BIUDŽETO SUDARYMAS IR RIZIKOS VALDYMAS
Šeštoji žinyno tema skirta projektų finansams, pagrindinį dėmesį sutelkiant į biudžetų sudarymą. Nagrinėjami išlaidų įvertinimo metodai, kurie naudojami planuojant projektus, taip pat ir išlaidų kontrolės metodai, kurie taikomi projektų vykdymo metu. Aptariami įvairūs projektų rizikos valdymo aspektai.
VII. PROJEKTŲ ĮVERTINIMAS IR STRATEGINIS PRITAIKYMAS
Projektų įvertinimas ir strateginis pritaikymas. Projektų atranka grindžiama laukiamos naudos įvertinimu. Projektai pagal savo prigimtį dažniausiai susiję su inovacijomis (t.y. su naujų produktų, sistemų ar paslaugų kūrimu), dėl to laukiama nauda dažnai yra sunkiai nuspėjama. Septintoje žinyno temoje detaliai nagrinėjami specifiniai projektų vertinimo metodai ir jų taikymo pavyzdžiai, kurių tikslas – padėti organizacijoms tinkamai pasirinkti savo vykdomų projektų vertinimo kriterijus siekiant suformuoti efektyvią investavimo politiką.
VIII. PROJEKTŲ PAVYZDŽIAI
Projektų valdymas nuolat pasipildo naujais vadybiniais akcentais bei metodais, kuriuos diktuoja konkrečių projektų vykdymo metu gautos „pamokos“. Aštuntoje žinyno temoje nagrinėjami trys realūs projektai: vienas iš jų vyko Lietuvoje, kiti du – JAV. Jų vykdymo patirtis gali būti įdomi kiekvienam projektų vadovui.
IX. PROJEKTŲ VADOVŲ ATESTAVIMAS
Devintoji žinyno dalis skirta Tarptautinės projektų valdymo asociacijos (TPVA) parengtam standartui, kuris apibrėžia būtinas projekto vadovo kompetencijos sritis. Tai tarptautiniu mastu pripažintas dokumentas, kurio pagrindu daugumoje Europos valstybių yra patvirtinti nacionaliniai projektų valdymo kompetencijos standartai. Šio dokumento publikavimas Lietuvoje bei platus jo aptarimas sukuria prielaidas sudaryti mūsų šalies projektų valdymo kompetencijos standartą.
